Tai pirmojoje autoriaus knygoje („Kai mes mylėjome vienas kitą“, 1980) publikuota apysaka. Šis, antrasis, leidimas ne tik pataisytas, bet ir papildytas. Pakoreguotas siužetas, patikslinti dialogai, atsirado naujas – mokytojo Žarckaus- paveikslas.

Kūrinio centre – sumanus paauglys, jautriai reaguojantis į tėvų nesutarimus, dramatinę įtampą šeimoje.

Vaizduodamas tėvų ir vaikų bei pedagogų ir mokinių tarpusavio santykius, rašytojas ironizuoja paiką suaugusiųjų gyvenimą, optimistiškai žvelgia į jaunus apysakos herojus, kurių paveikslai itin šviesių spalvų.

Žaismingas pasakojimas, autentiška kalba, dinamiškas veiksmas, humoras – esminiai šios, ne tik paaugliams adresuotos, knygos bruožai.