„Gal norite tapti rašytoja ar rašytoju, tik nežinote, apie ką rašyti? Nagi paspauskite nosį arba timptelkite ausies spenelį, ir koks nors veikėjas tikrai įšoks į būsimos Jūsų knygos lapą. Pavyzdžiui, Aidui Jurašiui iššoko ir įšoko toks Pypas, mat spausdamas jis (oi, ne – ne jis, o Tas, Kuris Spaudė) sakė Pyyyp.
Per visą šią knygą Pypas žygiuoja, keliauja Vingiais. Ne vienas. Su juo kartu keliauja ir Moralas, ir filosofas Šurum Burum. Per savo Tiriamąjį Žygį jie sutinka Baigtą Kriukį, Šnirpšt. Šlept, Čiūčią, susipykusią su Liūlia… Ir daug kitokių niekur neregėtų.
Tai antroji fondo „Švieskime vaikus“ išleista Aido Jurašiaus knyga vaikams. Pirmoji, išėjusi 2005 metais, vadinosi „Akmenukų pasakos“. Šitoje knygoje taip pat pasakos, tik beprotiškai linksmos. Rašytojas šmaikštauja, pokštauja, žaidžia žodžiais, aštrina mūsų protą, daro jį lankstesnį.
Nenusigąskite, jeigu kokio nors dviprasmio žodžio ar žodžių junginio, ar vadinamo frazeologizmo nesuprasite. Juk visada galite pasiklausti tėčio, mamos ar šiaip kokio Didelio… Geriausia – bent dviejų metrų didumo! (Įtariu, jog ne vienas iš Jūsų šią knygą ir skaitysite su kuo nors Dideliu. Arba tas Didelis skaitys slapta nuo Jūsų…)
Labai svarbus dalykas išmokti juoktis, juokauti ir suprasti juokaujančius. Būti gyvenime Šniurkščiais ar Šniurkštėmis – nieko gero…
– Nejaugi? – bandote abejoti.
– Jaugi!– atšaunu Jums, neabejodamas, kad autorius man pritartų.“
Kęstutis Urba
Gera knyga, verčianti pamąstyti. Ačiū rašytojui.