„Protėvių šauksmas” (1903) – tai nedidelė, bet labai išraiškinga, autentiška rašytojo patirtimi paremta apysaka, kurios centre – įspūdingo stoto ir stiprios dvasios šuo Bekas. Istorija prasideda, kai teisėjo Milerio namuose Amerikos pietuose nerūpestingai gyvenęs senbernaro ir škotų aviganės mišrūnas Bekas prasilošusio sodininko padėjėjo Manuelio parduodamas į šiaurę vykstantiems aukso ieškotojams. Čia prasideda naujas Beko gyvenimas, kur kasdien reikia kovoti už būvį, už savo vietą šunų kinkinyje, už maisto davinį, gelbėtis nuo šalčio ir mokytis išgyventi bet kokia kaina, išlikti budriam ir gudriam, būti visada atmerkus vieną akį. Nors apysakoje esama rūsčių ir žiaurių scenų, visgi jos nenustelbia šviesios, besąlygiškos šuns meilės žmogui, nepritildo širdimi girdimo protėvių šauksmo, kviečiančio bėgti miškais kartu su vilkais ir pasiduoti laukinei prigimčiai.