Kaukas Gugis ir kerų karas ()

Autoriai:


Temos:

|


Knygos aprašymas LIBIS elektroniniame kataloge

Žilinsko knygą man rekomendavo mokytoja ir parodė knygos pristatymo filmuką. Tai mane sužavėjo. Kartu su mama knygos labai ieškojome ir pagaliau ją suradome knygyne. Valio! Storoka, bet įveikiama! Pradėjus skaityti , ji pernelyg nesudomino, bet, užvirus veiksmui, knyga labai įtraukė.
Ši knyga apie kauką Gugį ir nesantaiką tarp kaukų ir kipšų genčių. Būdamas kaukaberniu, Gugis pateko į sudėtinga situaciją, kurioje turėjo priimti lemtingą sprendimą: atsidūręs kipšų nelaisvėje ir išsiaiškinęs iš praeities kilusią nesantaiką, nusprendė išvengti karo tarp genčių. Gugiui aišku, kad reikia grąžinti keravirę kipšams.
Kipšės Rimilės papasakota istorija atskleidė keravirės svarbą. Ji sustiprindavo kerus, kurie padėdavo nuo įvairiausių ligų, gelbėdavo meilės klausimais. Skaitydama supratau, kad vagystė ne tik įžiebė karą tarp genčių, bet atnešė bėdų patiems kaukams: motutės Gubės iššauktas ugnies lietus (nors buvo šauktasi vandens lietaus) pražudė ir sužeidė pačius kaukus. Vadinasi, knyga pamoko, kad blogi darbai grįžta atgal su kaupu.
Knyga sužavėjo veikėjų pristatymu ir trumpu kaukišku žodynėliu. Jis paaiškino nesuprantamus žodžius: vijus, žalgas, suniukti ir t. t.
Autorius aprašė svarbiausius veikėjus, taip lengviau juos pažinau ir įsivaizdavau. Šiame pasakojime buvo maumas, kuris yra labai draugiškas, jis padėjo Gugiui grąžinti keravirę. Aitvarai labai svarbūs, nes jie padėjo karo metu. Man pasirodė labai neįprasta jų išvaizda: iš gyvatės jie pavirsta galingu paukščiu.
Labai norėčiau šios knygos tęsinio, nes apie mitologines būtybes (kaukus, kipšus, aitvarus, laumes) norėčiau sužinoti daugiau. Manau, kad ši knyga verta Metų knygos vardo.

Rekomanduoja Ema 

Mano močiutė dirbo bibliotekininke, todėl ir dabar ji man nuolat pasiūlo perskaityti naujų knygų. Taip mano rankose atsirado J. Žilinsko knyga „Kaukas Gugis ir kerų karas“. Pamačiusi knygą pagalvojau, kad skaitysiu ilgai, nes knyga storoka, bet taip nebuvo.
Rašytojas rašo taip vaizdžiai, jog gali pamatyti laumių šokį, pats dalyvauji kare dėl keravirės ar stebi, kaip Uolis iš ežero gelbsti kipšą Alsį. Kai aprašo kaukų ir kipšų karą, rašytojas pasakoja ir apie ankstesnius įvykius, kai motutė Gubė nežinodama, kaip naudoti keravirę, vietoj vandens lietaus paleido ugnies lietų, kuris nudegino kaukų kailius. Pasakojimas toks vaizdingas, kad ne tik matai krintančius ugnies lašus, bet ir jauti, kaip kaukams skauda. Kai pradėjo lyti ugnimi, visi kaukai labai išsigando, bet netrukus atskrido aitvarai, pradėjo iš upės semti vandenį ir viską užgesino. Keletas kaukų net neišgyveno nuo ugnies lietaus… Kai aitvarai gesino Kaukašlaitį, kipšai neteko savo galių, nes vandenyje jų kerai išnyksta. Ypač įspūdį sudarė laumių šokis. Kai Gugis prikvietė laumes su daiktu, kurį davė maumas, laumės pradėjo viską naikinti, bet jas atitraukė kaukų balsai, kurie kvietė jas į šokį. Laumės pakluso ir pradėjo šokti. O šoko jos labai ilgai. Maumas taip pat šoko, jis kaip upelis į upę įsiliejo į šokį pamiršdamas viską, bet išlikdamas savimi, jis linksmino laumes…
Smagu, kad kai kipšai vėl užpuolė kaukus dėl sugadintos keravirės, kuriai trūko šerdies, jie nespėjo sunaikinti Kaukašlaičio, nes kaukutė Gražė, kuri tuo metu buvo pas žmones, kaip tik spėjo grįžti ir atiduoti motutei Gubei šerdį.
Įdomu ir tai, kad kaukai draugauja ne vien tik su savais, bet ir su žmonėmis, jų prašosi pagalbos, būna pas juos. Gugį kaukai vadina net kaukažmogiu. Kai Gugį pagrobia kipšai ir Gražė apie tai pasako žmonėms, šie sunerimsta, išsigąsta. Deja, yra ir tokių, kurie nelinki kaukučiams gero. Jau buvau išsigandusi, kai šimtininkas buvo pagrobęs Gražę. Mat manė, kad kaukai neša laimę.
Knyga nesibaigė tuo, kad kaukai atidavė kipšams keravirę ir susitaikė, o motutė Gubė pagamino keravirę, kuri veikia! Visi kaukai jau liūdėjo, kad nebeturi keravirės, bet išgirdę žinią, kad Gubė pagamino naują, labai nudžiugo. Juk kaukučių giminė vėl didės, jie bus laimingi ir toliau gyvens Kaukašlaityje. Manau, kad ši knyga verta metų knygos vardo.

Rekomenduoju – Liucija

Neseniai lietuvių kalbos mokytoja patarė skaityti J.Žilinsko knygą ,, Kaukas Gugis ir kerų karas“. Draugės sakė, kad norinčiųjų šią knygą skaityti daug, todėl bibliotekoje labai ilgos eilės. Negalėjau ištverti, kol knygos neturėjau savo rankose. Tikra laimė, kad viena buvo laisva! Valio! Knyga buvo kiek storoka, bet neišsigandau, juk ne veltui mokytoja vadina mane ,,knyge“.
Veiksmas vyksta išgalvotame Kaukašlaityje, kuriame gyvena kaukai. Jis labai nedidelis, bet turi visko kaip didelė valstybė. Yra senolis Urkis, motutė Gubė. Aitvarai ir žmonės- kaukų draugai,o kipšai – patys didžiausi priešai, kurie naikina viską, kas papuola jų kelyje.
Mane labiausiai nustebino Rimilės pasakojimas apie senolio Urklio ir kipšų susitikimą ir apie kaukų ryšius su kipšais. Kai Gugis ėjo paimti keravirės ir atiduoti Rimilei, atrodė, tuojau širdis sustos. Buvo baisu, kai maumas ir Gugis kovojo prieš kipšus. Kol kaukas buvo apsvaigintas, kipšai jį nusitempė į Didžiąsias pelkes, į savo nelaisvę. Įdomu buvo skaityti, kaip kipšai ir kaukai kovojo dėl keravirės.
Kaukai yra plaukuoti, maži ir rudų plaukų spalvos. Jie parodo savo mielumą, gerumą, mandagumą ir protingumą. Gugis kol kas yra kaukabernis. Knygoje jis pyksta ant kipšų, įsimyli Gražę, bet niekam to neparodo.
Gražė yra Gugio draugė. Miela, gera, žmonių vaikų draugė ir gražių minčių kaukaitė. Motutė Gubė jai duoda spyglį, įsako nueiti pas žmones ir tokio pat paprašyti, nes tiktai taip galima išgelbėti Gugį iš kipšų nelaisvės. Kol Gražė eina pas žmones, tuo metu kipšė Rimilė papasakojo Gugiui apie kipšų ir kaukų santykius, keravirę, kerštą, išgelbėtą kipšo gyvybę ir vagystę. Rimilė- jauna kipšiukė, kuri domisi praeitimi ir nori daugiau žinoti apie kaukus.
Knygą tikrai įdomu skaityti, nes yra seniai užmirštų senovinių žodžių, apibūdinančių praeitį. Visi veikėjai taip aprašyti, kad skaitant gali juos įsivaizduoti, pats gali tapti veikėju ir patirti visus įvykius.
Aš manau , kad rašytojas atgaivino senovės įvykius, kad nukeltų šiuolaikinius vaikus į lietuvių mitologijos pasaulį. Tai rašytojui puikiai pavyko.

Rekomenduoja Kamilė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *