Kaukas Gugis ir kerų karas ()

Autoriai:


Temos:

|


Knygos aprašymas LIBIS elektroniniame kataloge

Tai istorija apie kauką Gugį, kuris gyveno paprastą, niekuo neišsiskiriantį kauko gyvenimą. Tačiau vieną dieną jis sužino tamsią, daug metų slėptą genties paslaptį. Istorijoje Gugis daug kartų patenka į pavojų, norėdamas ištaisyti kadaise padarytą klaidą.
„Kaukas Gugis ir kerų karas“ – tai knyga, skirta 10-13 metų paaugliams, tačiau perskaičiusi šią knygą mane apėmė neapsakomas džiaugsmas ir nuostaba. Knyga atvėrė akis ir aš supratau, jog dažno gyvenimas yra sunkus ir duobėtas. Supratau, kad visi susiduriame su sunkumais, kurie yra skirtingi kiekvienam žmogui. Ši knyga taip pat papirko ne vien įveiktais veikėjų sunkumais, bet ir savo atvirumu. Istorijos herojų jausmai aiškiai apibūdinami ir atskleidžiami, o tai mane dar labiau sudomino. Tačiau labiausiai knygoje sužavėjo dviejų veikėjų – motutės Gubės ir Urkio santykiai. Jie buvo tokie tyri ir skaistūs. Urkis ir toliau nenustojo mylėti Gubės, kai ji tapo motute. Tai manau, ir yra laikoma tikrąja meile.
Kai pasiilgsiu kažko, kas neleidžia man užmigti naktimis, būtinai iš lentynos pasiimsiu šią knygą. Tai jaudinanti istorija, kuri išmokė pasitikėti savimi ir ugdyti savyje tikrąjį „aš“. Tikiuosi, jog mano bičiuliai, draugai, artimieji ir net nepažįstamieji, perskaitę šią knygą, atras bent dalelę savęs. Ir nors ši knyga skirta jaunesniesiems, neleisiu jai dulkėti savo lentynoje.

Rekomenduoja Liepa

Esu skaitytojas, kuris gana ilgai renkasi knygą. Man patinka, kai kas nors jas rekomenduoja. Tai būna bibliotekininkė, mokytoja ar klasės draugai. Lietuvių kalbos mokytoja pakvietė skaityti metų knygas ir užsiminė apie rašytojo J.Žilinsko naują knygą „Kaukas Gugis ir kerų karas“. Kadangi bibliotekoje jos neradau, tai paprašiau tėčio, kad man ją nupirktų iš knygyno. Iš pradžių pasirodė nelengvai skaitoma, įsiskaičiau gana greitai ir net nepastebėjau, kad jau įpusėjau.
Knygos pirmieji puslapiai supažindina su veikėjais. Ši knyga yra apie kaukus , kaukabernį Gugį ir jų karą su kipšais dėl keravirės. Labiausiai man patiko 2 skyrius. Jame mane sužavėjo kauko Gugio atsakomybė dėl pavogtos keravirės. Sužinojęs jis bandoma tai ištaisyti, kad dėl vyresniųjų kaukų klaidos nereikėtų kentėtų jaunesniesiems. Aš visiškai sutinku su Gugiu, nes jeigu kiti kalti, tai už jų klaidas kentėti kitiems neteisinga.
Man dar patiko pabaiga – bandymas pratęsti knygą sukuriant dar daugiau įvykių. Kaukai kipšams padavė keravirę, bet ji buvo be šerdies. Šerdis buvo pas Gražę, o ją užpuola baisus, didelis gyvūnas. Laimei, Gugis ją didvyriškai išgelbsti.
Man iš veikėjų patiko atvarai, nes prieš karą Gugis nukeliavo pas juos ir paprašė, kad bičiuliai aitvarai padėtų kaukams per karą kovoti prieš kipšus. Man jie pasirodė labai narsūs, stiprūs. Ne veltui sakmėse jie neša turtus. Galų gale Gugis grąžina keravirę su šerdimi kipšams ir Kaukašlaityje įsivyravo taika.
Taigi ši knyga yra labai įtraukianti, įdomi, kupina nuotykių.

Rekomenduoju – Matas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *