Siūti buvo labai smagu, visai nesunku!

Siūti buvo labai smagu, visai nesunku!

Baigėsi birželio mėnesį vaikų ir jaunimo literatūros centre vykę edukaciniai užsiėmimai „Kuriame Baltijos šalių lėles“. Užsiėmimų programą paruošė ir užsiėmimus vedė mokytoja Virginija Jakevičienė. Užsiėmimuose sukurtos lėlės – Baltijos šalių ir rusų autorių vaikų pamėgtų knygų personažai: meškiukas Tobijas, puokiai, lėlės Marytė, Mėlynakė, Malvina, Šapokliak, matrioška.
Pagal sudarytą programą mergaitės mokėsi siūti lėles ir sužinojo daug jų kūrimo paslapčių. Mažosios siuvėjos tvirtino brėžinius prie audinio, stengėsi tiksliai iškirpti lėlių detales, adata (mašinine siūle) pasiūti lėlės kūną, jį prikimšti sinteponu ir užsiūti. Mergaitės susipažino su įvairiais veido, plaukų darymo būdais, lėlių rūbelių sukirpimu ir siuvimu.
Mažosios siuvėjėlės patyrė pačių įvairiausių emocijų. Būta ir nerimo, ir nedidelių nesėkmių, ir džiaugsmingų minučių. Bet svarbiausia – visoms lėlių siuvimas labai patiko.

Štai kaip užsiėmimus vertina pačios mergaitės.
Rugilė Vičaitė (10 m.). Lėlė Malvina.
„Aš pasiuvau lėlę, kurios vardas Malvina. Malvina yra iš A. Tolstojaus knygos „Auksinis raktelis arba Buratino nuotykiai“. Man labiausiai sekėsi daryti Malvinos suknelę, nes patiko ją puošti, o labiausiai nesisekė daryti šukuosenos… Bet aš manau, kad mano lėlė yra gražiausia ir kad man ją pasiūti sekėsi labai gerai“.
Vanesa Žukaitė (10 m.). Lėlė Marytė.
„Šią lėlę siūti buvo visai nesunku, nors įdėjau daug pastangų. Iš pradžių teko pagal trafaretus apsivedžioti žmogeliuką. Tada iškirpti. Ir prasidėjo: siuvau ir siuvau… Tada lėlę reikėjo prikimšt. Po to siuvau suknelę, ji ruda su gėlytėmis. Ir telieka tiek nedaug. Labai džiaugiausi. Veidukas buvo nupieštas su želiniais tušinukais. Plaukai buvo iš vilnonių siūlų. Valio! Ir padaryta lėlė Marytė“.
Judita Pagareckaitė (12 m.). Lėlės: matrioška ir puokis.
„Man buvo įdomu sužinoti, kaip mes siūsime lėles. Pirmąją pamokėlę susipažinome. Tada mums išdalino lėlių trafaretus (kiekvienai mergaitei buvo išdalinti skirtingi lėlių trafaretai). Aš gavau siūti lėlę matriošką. Ją pasiuvau per tris pamokėles. Matrioška buvo pirmoji pasiūta lėlė. Kadangi Matriošką pasiuvau labai greitai man davė siūti antrą lėlę puokį. Man lėlių siuvimas labai patiko. Siūti buvo labai įdomu. Siūlyčiau ir kitiems pamėginti siūti lėles. Tai labai įdomus užsiėmimas!“
Augustina Baltušnikaitė (10 m.). Lėlė puokis.
„Tai lėlė, su kuria galima vaidinti. Ji siuvama paprastai, bet gana linksmai. Puokis atrodo kaip vaiduoklis, nes jo plaukai lininiai, nosis ilga kaip Pinokio. Jis neįprastas personažas, bet labai šmaikštus.“
Emilija Merfeldaitė (10 m.). Meškiukas Tobijas.
„Mano meškiukas labai gražus. Jis turi dideles mėlynas akis, geltonai juodą snukutį, išsiuvinėtą burnytę. Meškiukas yra Edgaro Valterio knygos „Tobijo paistalai“ herojus. Meškiuką siūti man labai patiko, nes mokytoja visą laiką padėdavo. Susiradau naujų draugų ir išmokau siūti lėles. Užsiėmimai man patiko ir paliko didelį įpūdį!“
Gaila Aleknaitė . Lėlė Šapokliak.
„Mano siuvama lėlė yra Šapokliak. Ji iš rusų autoriaus Eduardo Uspenskio pasakos „Didžioji Kūlverstuko knyga“. Ši veikėja pasakojime visiems krėtė šunybes. Ji yra didelė ir juokinga, jos rankos bei kojos lankstosi. Ji apsirengusi juodai, skrybėlaitė labai elegantiška. Plaukai surišti į kuoduką, o akys labai narsiai žvelgia. Man šią lėlę siūti buvo labai smagu, visai nesunku. Mokytoja labai gera, visada padeda. Ji mane išmokė naujų dalykų, kurių nežinojau anksčiau.“
Mergaičių sukurtuotos lėlės eksponuojamos bibliotekoje. Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Kviečiame ateiti!

Informaciją parengė
Ona Kaluinienė
PAVB vaikų ir jaunimo literatūros centro
Vaikų literatūros sklaidos skyriaus vedėja

Virginijaus Benašo nuotraukos

Siūti buvo labai smagu, visai nesunku!“ įraše yra 2 komentarai

  1. Kokios gražios lėlės! Nuostabūs darbeliai! Mergaitės labai talentingos ir kūrybiškos. Ir, be abejo, turėjo puikią mokytoją!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *