Projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ sėkmė bibliotekoje

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka dalyvavo projekte „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“, kurį inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija. Projektas buvo finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Projekto tikslas – tobulinti Lietuvos pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo sistemą, siekiant gerinti jo prieinamumą ir veiklų įvairovę. Projekto esmė – sukurti modelį, kad vaikai galėtų laisvai rinktis programos teikėją ir jo siūlomas veiklas. Tam naudojamas principas „pinigai paskui vaiką“ – t. y. formuojamas krepšelis, kurį sudaro 100 Lt suma vaikui per mėnesį. Šis krepšelis pasiekė ne tik valstybinius neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjus, bet ir nevyriausybines organizacijas, privačias įstaigas ir kt. Mokiniai galėjo pasirinkti jų poreikius atitinkančius užsiėmimus.

Pasirenkamojo vaikų ugdymo tikslas yra ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.

Pasirenkamojo vaikų ugdymo uždaviniai:

  • Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;
  • Ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, orumą, pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
  • Ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;
  • Spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių), ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų, iškritusių iš švietimo sistemos, integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių problemų sprendimas;
  • Padėti spręsti integravimosi į darbo rinką problemas;
  • Tobulinti tam tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius, suteikti asmeniui papildomų dalykinių kompetencijų [1].

Neformalusis ugdymas yra už atvirų, kūrybingų, savitai mąstančių, tolerantiškų, bendrauti ir kurti mokančių motyvuotų asmenybių visuomenę, arba tai, ko ne visuomet galima išmokti formaliojo ugdymo programose. Šiandien vaikas kitoks nei anksčiau – jis galvoja, dirba ir mokosi kitaip. Vidutinė europietė mergaitė šiandien gali vienu metu žiūrėti du filmus, pasidėjusi nešiojamąjį kompiuterį ant kelių susirašinėti elektroniniu paštu, valgyti sumuštinį ir dar plepėti telefonu su drauge. Šiems vaikams nebepakanka formalių, mokykloje gaunamų žinių. Kad prisitaikytų nuolatos besikeičiančiame pasaulyje, jiems būtinas neformalusis ugdymas. Neformalusis ugdymas išsiskiria savo tikslais, metodais, mokymosi aplinka, lygiaverčiu santykiu tarp mokytojo ir vaiko. Neformalioje aplinkoje pažinimo procesas tampa malonus ir atpalaiduojantis, čia pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į rezultatą, o į procesą, ne į mokomą dalyką, bet į vaiko individualybę. Patirdami, liesdami, klausinėdami vaikai geriau įsisavina informaciją, vysto svarbiausius gebėjimus ir kompetencijas, turi galimybę pasirinkti ir taip įgyja daugiau motyvacijos, lengviau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, sugeba pasiekti užsibrėžtų tikslų, išsaugo savo asmenybės individualumą ir laisvę [2].

Projekte dalyvavo Panevėžio miesto, Panevėžio, Anykščių, Klaipėdos rajonų savivaldybės. Jis numatomas vykdyti 24 mėnesius (nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio). Kartu buvo kuriamas pasirenkamojo vaikų švietimo programų kokybės vertinimo bei stebėsenos modelis, parengtos rekomendacijos dėl tolesnio projekto įgyvendinimo Respublikoje. Bibliotekų dalyvavimas šiame projekte – nauja patirtis.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pristatė projektui ir vykdė dvi programas: „Jaunojo 3D animatoriaus elementorius“ ir „Bibliotekinių žinių ABC“ (pateikta analizė).

Programa „Jaunojo 3D animatoriaus elementorius“

Ši programa buvo skirta 11-17 metų vaikams ir jaunuoliams, besidomintiems informacinėmis technologijomis, jų teikiamomis galimybėmis kurti animacinius kūrinius. Programos trukmė – 50 akademinių valandų, užsiėmimų dažnumas – 2 val. per savaitę. Užsiėmimų metu dalyviai, kurdami trumpus animacinius filmukus pagal savo sukurtą scenarijų, 3-5 asmenų darbo grupėse mokėsi kompiuterinio programavimo pradmenų, įgijo kompiuterinės animacijos teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, lavino vaizduotę bei turiningai praleido laisvalaikį. Užsiėmimų metu sukurtų animacinių kūrinių peržiūrų metu buvo aptariami pasiekti rezultatai ir galimi kūrinių tobulinimo būdai.

 

1 diagrama. Programos temos
1 diagrama. Programos temos

Programa „Bibliotekinių žinių ABC“

Programoje „Bibliotekinių žinių ABC“ buvo vykdomi edukaciniai bibliotekinio ugdymo užsiėmimai, skirti 1-4 klasių mokiniams, trukmė – 40 akademinių valandų, užsiėmimų dažnumas – 2 val. per savaitę. Programos tikslas – ne tik ugdyti mokinio gebėjimą bibliotekoje įgytas teorines bibliografines žinias ir įgūdžius kūrybiškai taikyti kintančioje aplinkoje, bet ir ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.

Bibliotekoje vykdoma programa mokiniams padėjo spręsti iškylančias problemas:

  • kryptingo mokinių skaitymo skatinimo trūkumą
  • ne visada mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti
  • bibliotekinių įgūdžių neturėjimą
  • trūkumą mokinio iniciatyvos, savarankiškumo, ieškant jo pomėgiams atitinkančios bei pažintinės literatūros,
  • bendraamžių bendravimo neformalioje aplinkoje stoką.

Užsiėmimuose supažindinome vaikus su bibliotekos samprata, jos struktūra, knygų paieška fonduose ir elektroninėje erdvėje, knyga kaip objektu, knygų įrišimu ir kitais dalykais. Vaikus mokėme efektyviai naudotis bibliotekos fondais, orientuotis informacijos šaltinių gausoje, atsirinkti reikiamą informaciją, pasirinkti knygas skaitymui. Teorinės žinios buvo derinamos su praktinėmis užduotimis. Veiklą organizavome dinamiškai, žaidimo forma, kad vaikai noriai ir aktyviai dalyvautų užsiėmimuose.

 

2 diagrama. Programos „Bibliotekinių žinių ABC“ temos
2 diagrama. Programos „Bibliotekinių žinių ABC“ temos

Siekiant įvertinti vykdomos programos naudingumą, svarbą bei poreikį, buvo atlikta vaikų ir tėvų apklausa (atskiros anketos). Neformaliojo ugdymo užsiėmimus lankė 14 1-4 klasių mokinių iš 4 mokyklų. Iš 14-kos užsiėmimus lankiusių vaikų į klausimus atsakė 9 vaikai (5 berniukai ir 4 mergaitės) ir 9 apklaustų vaikų tėvai.

Apklausos rezultatai. Užsiėmimų sėkmės ir sunkumai

Aiškinomės, ar vaikams buvo įdomūs užsiėmimai, kodėl ir kokia veikla buvo įdomiausia. Vaikai noriai lankė bibliotekoje vykusius neformaliojo ugdymo užsiėmimus, nes ši veikla atitiko jų poreikius įdomiai praleisti laiką, sužinoti naujų dalykų, bendrauti su bendraamžiais. Tai patvirtina ir vaikų, ir tėvų atsakymai į jiems pateiktus klausimus: „Ar patiko lankyti užsiėmimus bibliotekoje? Kodėl?“, „Ar vaikas noriai lankė užsiėmimus? Kokie vaiko įspūdžiai?“.

Ir vaikai, ir tėvai užsiėmimus vertino gerai (3 tėvai ir 4 vaikai), dauguma iš jų – labai gerai (6 tėvai ir 5 vaikai).

Užsiėmimai vaikams patiko dėl įvairių priežasčių: „buvo įdomu, linksma, daug veiklos, patiko žaidimai, piešti, kurti knygą, spręsti kryžiažodžius, sužinojo naujų dalykų, bendravo su bendraamžiais“. Vaikų atsakymai rodo, kad jie ne tik mielai lankėsi bibliotekoje, bet ir dauguma užsiėmimų jiems buvo įdomūs. Atsakydami į klausimą „Kurie užsiėmimai bibliotekoje buvo įdomiausi?“ jie išvardija beveik visus vykusius užsiėmimus. Dalis vaikų paminėjo po keletą jiems įdomiausių užsiėmimų. Kai kuriems buvo sunku nuspręsti, nes jiems viskas buvo įdomu.

Vaikai skirtingai nurodė, ką jiems labiausiai patiko veikti per užsiėmimus. Didžiajai vaikų daliai labiausiai patiko kurti įvairius darbelius, beveik tiek pat buvo mėgstančių piešti, žaisti. Kiti nurodė, kad jiems įdomiausia – užduotys (pvz., spręsti kryžiažodžius).

 

3 diagrama. Neformalaus ugdymo užsiėmimų dalyvių nurodytų įdomiausių veiklų pasiskirstymas
3 diagrama. Neformalaus ugdymo užsiėmimų dalyvių nurodytų įdomiausių veiklų pasiskirstymas

Vaikų apklausa parodė, kad užsiėmimai jiems buvo įdomūs. Jų sėkmę lėmė įvairūs veiksniai. Darbas grupėje buvo atliekamas komandomis, žaidimo forma, teorijos pateikiant minimaliai, daugumą laiko skiriant praktinei veiklai (taip vaikams įdomiau, informacija labiau įsimenama, ilgiau išlieka). Žaidimo forma leido kiekvienam iš dalyvių būti aktyviam ir išreikšti save. Buvo naudojamos kuo įvairiausios priemonės – nuo tradicinių iki šiuolaikinių (kompiuteriai, projektorius, įgarsinimo įranga). Vaikams taip pat svarbu geros emocijos, draugiška aplinka. Tokią aplinką sukurti padėjo tradicija tapusios „arbatėlės“, organizuojamos per užsiėmimų pertraukėles.

Siekiant sudominti vaikus, teko įveikti įvairius sunkumus. Didžiausios problemos buvo skirtingas vaikų aktyvumas (nepritampantys, nedrąsūs arba atvirkščiai padidinto aktyvumo, norintys pasireikšti vaikai), skirtingi interesai, nevienodas žinių bagažas. Be to, į užsiėmimus vaikai ateidavo po pamokų, norėdami atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiką kitokioje aplinkoje. Toks jų nusiteikimas neprisidėjo prie pozityvaus darbo. Reikėjo daug išmonės ir nemažai pasiruošimo, kad visiems būtų įdomu ir kad būtų suburta bendrai kurianti grupė. Užsiėmimų sėkmei reikšmingas buvo ir tėvų pritarimas vaikų dalyvavimui šioje veikloje.

Teigiami pokyčiai vaikų bendravime

Dalyvaudami programoje vaikai galėjo tobulinti savo bendravimo įgūdžius, mokytis bendradarbiauti ir dirbti su kitais vaikais grupėje. Apklausus vaikus, dauguma iš jų teigė, kad mokykloje bendrauti sekasi, trys nurodė, kad turi bendravimo problemų su bendraklasiais. Atsakydami į klausimą „kaip sekėsi bendrauti su kitais vaikais užsiėmimuose?“, 5 nurodė – gerai, 3 – labai gerai (tarp jų ir tie, kuriems sunkiau sekėsi bendrauti mokykloje). Būta ir kritiškesnių vertinimų. Vaikų, kuriems prieš pradedant lankyti užsiėmimus sunkiau sekėsi bendrauti su kitais vaikais, elgesys pasikeitė. Jie tapo drąsesni, aktyvesni, pradėjo pasitikėti savimi. Jų bendravimas tapo laisvesnis, jie susirado draugų.

Teigiamą įtaką vaikų bendravimui pastebėjo ir tėvai, ypač tie, kurių vaikai turėjo bendravimo sunkumų mokykloje. Į klausimą „Ar užsiėmimų lankymas turėjo įtakos vaiko elgesiui, bendravimui?“ teigiamai atsakė 7 tėvai, 2 – pokyčių nepastebėjo. Teigiamai atsakiusių tėvų manymu, užsiėmimai prisidėjo prie jų vaikų bendravimo skatinimo: „realizavo savo norus bendrauti“, „susirado draugų“, „naujos pažintys“, „bendravimas laisvesnis, ne tokia sukaustyta“, turėjo teigiamą poveikį ir vaikų elgesiui: „daugiau domisi naujais dalykais“, „daugiau pasitikėt savim pradėjo, tapo linksmesnė“, „labai būdavo laiminga“, „atsakingiau ėmė planuoti savo laiką“, „tapo drąsesnis“, „pasidarė aktyvesnis“.

Remiantis vaikų ir tėvų atsakymais galima teigti, kad neformaliojo ugdymo užsiėmimai suteikė vaikams galimybę socializuotis, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais neformalioje aplinkoje. Teigiamą užsiėmimų įtaką vaikų elgesiui nurodė ir nedrąsių, nepasitikinčių savimi, ir mokančių bendrauti vaikų tėvai.

Užsiėmimų nauda, poreikis ir perspektyvos

Tėvai įvertino užsiėmimų teikiamą naudą. Jų nuomone, užsiėmimai naudingi, nes vaikai juose įgijo naujų žinių ir įgūdžių, buvo užimti įdomia veikla po pamokų. Atsakydami į klausimą „Kuo Jūsų vaikui buvo naudingi užsiėmimai?“ jie teigia, kad vaikai „daug sužinojo apie knygas, rašytojus“, „apie bibliotekininko darbą“ „susipažino su biblioteka, jos paskirtimi, teikiamomis paslaugomis“, „įgijo naujų kompetencijų“, „išmoko patys savarankiškai susirasti knygas“, „išmoko nedarytų darbų: siuvo, karpė įvairius karpinius, įgavo daugiau įvairių įgūdžių“, „vaikas turėjo laisvalaikio užimtumą“, „puikūs kuratoriai, vaikus dominančios veiklos“.

Tėvai palaiko idėją bibliotekoje vykdyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Jie mano, kad vaikams šią veiklą vertėtų tęsti ir kitais metais. Į klausimą „Ar norėtumėt, kad Jūsų vaikas lankytų būrelį kitais metais? Kodėl?“ visi atsako teigiamai. Savo nuomonę patvirtina tokiais argumentais: „užsiėmimai padeda vaikui tobulėti įvairiose veiklose, „vaikams veiklos niekada nebūna per daug, o ypač naudingos“, „nes užima mano vaiką, plečia jo akiratį“ ir kt.

Vaikų skaitymo pokyčiai

Per įvairias veiklas vyko vaikų skaitymo skatinimas ir pozityvaus požiūrio į knygą formavimas. Skaitymas yra ne tik būtinybė ar vien naudingas užsiėmimas, bet kartu tai ir malonumas. Buvo atlikta užsiėmimus lankiusių vaikų kiekybinė skaitymo analizė. Išanalizuoti 2011, 2012 kalendorinių metų ir 2013 metų pradžios keturių mėnesių knygų išdavimo duomenys.

 

4 diagrama. Užsiėmimų dalyvių skaitymas
4 diagrama. Užsiėmimų dalyvių skaitymas

2011 m., kol vaikai dar nelankė užsiėmimų, iš 9 vaikų vienas buvo labai aktyvus skaitytojas (133 knygos), kiti 4 perskaitė nuo 16 iki 38 knygų, o 4 net nebuvo paėmę iš bibliotekos nei vienos knygos. Vaikų skaitomumas labai padidėjo 2012 m. bibliotekoje pradėjus vesti užsiėmimus. 2012 m. 88,8% neformalaus ugdymo užsiėmimų dalyvių perskaitė daugiau knygų, negu 2011 m. Padidėjusį knygų skaitymą rodo ir 2013 m. pradžia. Per 4 mėnesius, kai dar vyko užsiėmimai, net 3 vaikai perskaitė beveik tiek pat arba daugiau knygų, negu per visus 2011 m., kai nelankė užsiėmimų. Pats aktyviausias iš skaitytojų 2012 m., lyginant su 2011 m., perskaitė mažiau knygų, tačiau 2013 m. jo skaitomumas vėl pats didžiausias.

Padidėjusį vaikų skaitymą pastebi ir tėvai. Jų nuomonės panašios: „pradėjo skaityti daugiau knygų“, „padidėjo susidomėjimas knygomis“, „daugiau skaito“ ir kt. Viena mama net pasidžiaugia, „sūnus klasėje iš berniukų tikriausiai bus nominuotas „Knygų karaliumi“. Bet yra vaikų, kuriems sunku išlaikyti susidomėjimą knyga, kaip mama teigia „nebaigia skaityti knygų iki galo“. Todėl būtina atkreipti dėmesį į vaikų skaitymo turinį ir kokybę, daugiau su vaikais diskutuoti, dalintis skaitymo patirtimi. Tėvai teigiamai vertina ne tik padidėjusį vaikų susidomėjimą knygomis, pasikeitusį požiūrį į knygas, bet ir teigiamus pokyčius ugdant jų skaitymo kultūrą.

Analizė parodė, kad bibliotekoje neskaitantys vaikai pradėjo skaityti ir beveik visi šiuo metu yra aktyvūs skaitytojai, o tie, kurie jau buvo bibliotekos skaitytojai, skaito daugiau.

Projekte pritaikyti neformaliojo ugdymo metodiniai principai

Specifinė aplinka. Neformalusis ugdymas vyko bibliotekoje – specifinėje aplinkoje, kuriai turi būti būdinga tam tikra autonomija (atskirumas), kad asmenys galėtų saugiai eksperimentuoti, išbandyti save aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese. Neformaliojo ugdymo projekte dalyvaujantys 1-4 klasių mokiniai rezultatų pasiekė pirmiausia savo aktyvumo dėka. Aktyvumo siekiama skiriant laiko asmeninio patyrimo įvardijimui ir suvokimui, buvo pateikiama teorinė medžiaga apie knygą aktyviam aptarimui.

Visumos principas. Šis principas reiškia visuminį požiūrį į asmenį, ugdymo tikslus ir darbo metodus; neignoruojami nei jausmai, nei protas, nei fiziologija; kreipiamas dėmesys tiek į asmenį, tiek į grupę, tiek į temą. Bibliotekoje, ugdymo metu įgytą patirtį buvo siekiama susieti su tikrove. Neformaliajame ugdyme derinami emociniai, fiziniai, intelektiniai metodai, užtikrinantys visuminį asmenybės ugdymą.

Mokymasis iš patirties. Neformaliojo ugdymo procesas yra grindžiamas patyrimu, kuris įgauna prasmę tik tada, kai yra suvoktas ir įsisąmonintas. Todėl patyrimas yra aptariamas (refleksija), daromos išvados (generalizacija), kurios įprasminamos, jei pritaikomos gyvenime. Buvo mokoma orientuotis knygų pasaulyje.

Atviras ir neformalus bendravimas. Neformalusis ugdymas yra saugus procesas, kuriame žmogus gali būti savimi, dalindamasis gyvenimo patirtimi, atverdamas ir savo silpnąsias puses, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas. Užsiėmimų metu pastebėta atvira ir neformali ugdytojo laikysena.

Nekonkurencinės aplinkos kūrimas. Neformaliojo ugdymo veikla yra erdvė, kurioje vengiama dirbtinės konkurencinės įtampos. Asmenys nėra lyginami vienas su kitu, bet sukuriamos sąlygos patiems įsivertinti asmeninius pasiekimus. Skirtingai negu mokykloje vaikai negaudavo įvertinimo – pažymių. Moksleiviai, kuriems mokykloje sunkiau sekasi mokslai, čia turėjo sąlygas tapti lyderiais, atrasti save naujai, jie atsivėrė, pamatė kaip gera bendrauti, kai tu esi išgirstas.

Į grupės procesą orientuotas ugdymas(is). Grupė neformaliajame ugdyme tarnauja kaip priemonė, kaip savotiškas visuomenės modelis. Projekto grupėje buvo mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalintis darbais ir atsakomybėmis. Grupėje suintensyvėjo ir individualus ugdymas(is) [3].

Projekto teigiamybės

Ugdymo priemonių atnaujinimas – PVU krepšelis suteikė galimybę bibliotekai įsigyti reikalingas priemones darbui su vaikais. Pvz., įsigyti sėdmaišiai turi išliekamąją vertę ir bus naudojami pasibaigus projekto laikotarpiui.

Bendradarbiavimas su miesto švietimo specialistais. Mokyklų mokytojai, kurie gerai žino vaikų poreikius, turėtų juos nukreipti, paskatinti lankyti tam tikras veiklas ir ypač tas, kokių mokyklos negali pasiūlyti.

Apmokėjimas darbuotojoms, dirbančioms su ugdytiniais, įpareigoja vystyti papildomas veiklas, plečiant savo kompetencijas ir sugebėjimus.

Nauja patirtis bibliotekai dalyvaujant kitų žinybų projektuose.

Pastebėtos problemos

Pasirinkęs vieną būrelį, mokinys negali pereiti į kitą projekto būrelį. Tikslinga, kad mokinys save išbandytų keliose veiklose, atrastų sau priimtinausią veiklą.

Strigo programa PAKIS [4], reikėjo nuolat stebėti pokyčius.

Finansines ataskaitas tiekėjai turėjo pateikti per dažnai (kas 1 mėn.), siūlytina kas 3-6 mėn..

Vėluojantis finansavimas – biblioteka iš savo lėšų turėjo vykdyti finansavimą ir laukti, kol pinigai sugrįš atgal. Ne visas priemones buvo galima įsigyti iš projekto lėšų, kadangi jos turėjo atitikti ne tik mokinio krepšelio, bet ir ESFAos reikalavimus.

Kūrybinės sėkmės visiems, dalyvaujantiems įvairiuose projektuose!

Literatūra:

1. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija: Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija [žiūrėta 2013 m. birželis 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/ugdymas/neformalusis/docs/KONCEPCIJA%202012%2003%2029%20isak%20Nr.%20V-554.pdf

2. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro svetainė: www.lvjc.lt [žiūrėta 2013 m. birželis 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lvjc.lt/index.php?page=kas-yra-neformalusis-ugdymas&;hl=lt_LT>

3. Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacijos svetainė: www.jnu.lt [žiūrėta 2013 m. birželis 12 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.jnu.lt/?id=14>;

4. Projekto tinklalapis: www.pakis.lt [žiūrėta 2013 m. birželis 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://pakis.lt/>;

Informaciją parengė

Gema Dromantienė
PAVB Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovė
Tel. (8~45) 43 56 77
gema.dromantiene@pavb.lt
Ona Kaluinienė
PAVB Vaikų ir jaunimo literatūros centro vaikų literatūros sklaidos skyriaus vedėja
Tel. (8~45) 43 56 77
ona.kaluiniene@pavb.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *